Leidykla „Eugrimas“

Jūs esate čia: Pradžia » Naujienos » Juodoji gulbė (Išparduota)

Juodoji gulbė (Išparduota)

Nassim Nicholas Taleb


Kitur: 19,14 €
Mūsų kaina: 13,29 €

  • Knygos aprašymas
  • Išsamiau

„Tai, ko jūs nežinote, yra kur kas svarbiau negu tai, ką žinote


Šių laikų informacinė visuomenė įpratusi žinoti viską – dideli informacijos srautai nuolat atnaujinami ir prieinami kiekvienam. Juodoji gulbė jai meta iššūkį – norint įminti šio reiškinio mįslę, „tai, ko jūs nežinote, yra kur kas svarbiau negu tai, ką žinote". Ar tai reiškia, kad mūsų žinios gali būti panaudotos prieš mus pačius?


1987 m. akcijų rinkų griūtis, 2004 m. cunamis Indijos vandenyne – tai tik keletas pasaulinės svarbos sukrėtimų, kurie buvo ypač netikėti. Paradoksalu: jeigu kas būtų viską numatęs – dabar nereikėtų to aptarinėti. Tokia ir yra Juodosios gulbės esmė – tai išskirtinis neprognozuojamas įvykis, pakreipiantis gyvenimą viena ar kita linkme, todėl suvokiamas tik jam įvykus.


Knygoje „Juodoji gulbė" nesistengiama nuspėti, kas būtų, jeigu būtų – autorius pateikia garsiausius Juodosios gulbės pavyzdžius, siūlydamas taip aklai nepasitikėti prognozėmis, įvertinti teigiamą nežinojimo pusę ir pasinaudoti juo siekiant sėkmės.

 

Per penkerius metus Amerikoje parduota 4 milijonai egzempliorių. 36 savaites skelbiama New York Times perkamiausių knygų sąraše. Išversta į 37 pasaulio kalbas. Pripažinta viena įtakingiausių verslo knygų per pastarąjį dešimtmetį.

 



„Pagalvokite apie kasdien penimą kalakutą. Kiekvienas palesinimas sutvirtins jo įsitikinimą, kad egzistuoja bendra gyvenimo taisyklė – būti kasdien pamaitintam draugiškų žmonijos narių, „kuo geriau besirūpinančių jo interesais". Prieš pat Padėkos dieną, trečiadienio popietę, kalakutui nutiks šis tas netikėta. Jo įsitikinimas staiga pasikeis."

"Kalakuto problema gali būti apibendrinta bet kuriai situacijai, kur jus maitinanti ranka gali būti ta pati ranka, kuri nusuks jums sprandą. Prisiminkite vis labiau integruojamus vokiečių žydus XX a. ketvirtajame dešimtmetyje arba mano pasakojimą 1 skyriuje, kaip Libano gyventojai buvo užliūliuoti apgaulingo saugumo jausmo, regėdami abipusį draugiškumą ir toleranciją."

 



„Daugelis miesčionių, vidutinio išprusimo žmonių, per pastaruosius dvidešimt metų manęs klausdavo: „Kaip jūs, Talebai, pereinate per gatvę, jei visą laiką mąstote apie kraštutinę riziką?" Arba dar kvailiau: „Ar jūs prašote mūsų nė kiek nerizikuoti?" Žinoma, aš nepalaikau rizikos fobijos (pamatysite, kad pats mėgstu smarkiai rizikuoti), tenoriu šioje knygoje parodyti, kaip neiti per gatvę užrištomis akimis."

 


 

„Dauguma žmonių supainioja teiginį „beveik visi teroristai yra musulmonai" su teiginiu „beveik visi musulmonai yra teroristai". Tarkime, pirmasis teiginys yra teisingas, 99 proc. teroristų yra musulmonai. Tai reikštų, kad tik maždaug 0,001 proc. musulmonų yra teroristai, nes musulmonų yra daugiau kaip milijardas ir tik koks, tarkime, dešimt tūkstančių jų yra teroristai. Tad ši logikos klaida (nesąmoningai) verčia jus atsitiktinai parinkto (tarkime, 15–30 metų) musulmono tikimybę būti teroristu padidinti maždaug penkiasdešimt tūkstančių kartų.

Skaitytojas gali suprasti, kad ši „apgręžimo" klaida susijusi su neteisingų stereotipų įsigalėjimu – JAV miestų mažumos dėl to labai kenčia: net jei dauguma nusikaltėlių yra iš jų etninio pogrupio, vis dėlto dauguma jų etninio pogrupio atstovų nėra nusikaltėliai, o vis tiek diskriminuojami žmonių, kurie galėtų būti ir protingesni.

„Niekada nenorėjau pasakyti, kad konservatyvūs žmonės yra kvailiai. Norėjau tik pasakyti, kad kvaili žmonės yra konservatyvūs", – kadaise skundėsi Johnas Stuartas Millis. Ši bėda yra nuolatinė: jeigu pasakai žmonėms, kad sėkmės raktas ne visada yra gebėjimai, jie mano, kad sakai jiems, esą gebėjimai nieko nereiškia, svarbu tik sėkmė."

 


 

„Kaip jau minėjau, mes galime padaryti loginę klaidą realybėje, bet ne auditorijoje. Ši asimetrija yra labai akivaizdi diagnozuojant vėžį. Tarkime, gydytojai tiria, ar pacientui nėra vėžio požymių; tokie tyrimai dažniausiai atliekami pacientams, norintiems sužinoti, ar jie išgijo – ar jiems liga neatsinaujino. (Iš tiesų „atsinaujinimas" yra neteisingas apibūdinimas, jis tiesiog reiškia, kad gydymas nesunaikino visų vėžinių ląstelių ir kad šios neaptiktos piktybinės ląstelės pradėjo nevaldomai daugintis). Net ir turint šiuolaikines technologijas neįmanoma ištirti kiekvienos paciento ląstelės, kad sužinotume, ar visos jos nepiktybinės, tad gydytoja paima mėginius ir kuo tiksliau juos ištiria. Tada ji daro išvadą apie tai, ko nemačiusi. Kartą buvau priblokštas, kai gydytojas man po įprasto vėžio patikrinimo pasakė: „Liaukitės nerimavęs, mes turime įrodymų, kad gyjate." – „Kodėl?" – paklausiau aš. – „Turime įrodymų, kad vėžio nėra", – nuskambėjo atsakymas. – „Iš kur jūs žinote? "– paklausiau aš. Gydytojas atsakė: „Tyrimo rezultatai yra neigiami." Ir jis dar vadina save gydytoju!

Medicinos literatūroje vartojama santrumpa NED, kuri reiškia No Evidence of Disease – Nėra ligos buvimo įrodymų. Bet tai nėra tas pats kas END – Evidence of No Disease – Įrodymai, jog ligos nėra. Tačiau, kiek patyriau iš daugelio gydytojų, netgi tų, kurie publikuoja straipsnius apie savo tyrimų rezultatus, daugelis jų per pokalbį pasiduoda šiai „apgręžimo" klaidai.

XX a. septintojo dešimtmečio viduryje mokslinės arogancijos apimti gydytojai žiūrėjo į motinos pieną kaip į primityvų, tarsi jį būtų galima pakeisti pagamintu laboratorijose, ir nesuprato, kad motinos pienas gali turėti tokių naudingų sudedamųjų dalių, kurių mokslinė jų sąmonė galėjo nepastebėti – jie tiesiog supainiojo motinos pieno privalumų įrodymo nebuvimą su jo privalumų nebuvimo įrodymu (kitas platonizavimo pavyzdys: „nėra prasmės" maitinti krūtimi, kai mes galime lengvai pasinaudoti buteliukais). Daugelis žmonių nukentėjo dėl šios naivios išvados: tie, kurie nebuvo maitinti krūtimi, vėliau pasirodė esą daug neatsparesni ligoms, netgi dažniau susirgdavo tam tikromis vėžio rūšimis – motinos piene turbūt yra reikalingų maisto medžiagų, kurios nuo jų vis dar apsaugo. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad krūtimi maitinančios motinos pačios rečiau suserga krūties vėžiu."

 


 

„Proto mechanizmu aš vadinu štai tokį naivų empirizmą: mes iš prigimties linkę ieškoti pavyzdžių, kurie patvirtintų mūsų įsitikinimus ir pasaulėžiūrą, o tų pavyzdžių rasti nesunku. Deja, labai norėdamas, kiekvienas kvailys lengvai gali rasti bet ką. Iš praeities esame linkę išsirinkti tokius pavyzdžius, kurie patvirtina mūsų teoriją, ir pateikti juos kaip įrodymus. Pavyzdžiui, diplomatas parodys jums savo „laimėjimus", o ne tai, ko jam nepavyko pasiekti. Matematikai pamėgins jus įtikinti, kad jų mokslas naudingas visuomenei, pateikdami jo naudos pavyzdžių, bet ne pavyzdžių, parodančių, kad ši disciplina buvo grynas laiko gaišimas, ar dar blogiau – tą daugybę matematikos pritaikymų, kurie itin daug kainavo visuomenei dėl to, kad elegantiškos matematikos teorijos visai nėra empirinės.

Net tikrindami hipotezes mes linkę ieškoti pavyzdžių, patvirtinančių jų teisingumą. Žinoma, patvirtinimą lengvai galime rasti: tereikia gerai paieškoti arba turėti pagalbininką mokslininką, kuris tai padarytų už mus. Aš galiu rasti patvirtinimą beveik bet kam, lygiai kaip įgudęs Londono taksi vairuotojas netgi per šventes geba rasti automobilių spūstį, leidžiančią jam padidinti važiavimo kainą."

 


 

„Kai kurios profesijos, kaip antai odontologų, konsultantų ar masažuotojų, negali būti atlyginamos kitaip nei pagal valandinį įkainį: pacientų ar klientų, kuriuos gali priimti per tam tikrą laiką, numerėliai skiriami pagal valandas. Jei esi prostitutė, dirbi skaičiuodama valandas ir dažniausiai tau mokama už valandas. Be to, būtinai turi dalyvauti, kad būtų suteikta paslauga. Jeigu atidarysi prabangų restoraną, geriausiu atveju nuolatos užpildysi vieną salę (nebent išsiplėsi per franšizių tinklą). Kad ir kiek daug uždirbtum, šių profesijų atlygis priklauso nuo įdėto darbo. Uždarbis labiau priklauso nuo nuolatinių pastangų negu nuo tavo sprendimų kokybės. Be to, toks darbas yra labai nuspėjamas: atlygis svyruos, bet ne tiek, kad vienos dienos pajamos taptų didesnės už viso likusio tavo gyvenimo pajamas. Kitaip tariant, tokio darbo nepaveiks Juodoji gulbė. Jeigu Jevgenija Nikolajevna būtų dirbusi buhaltere arba išvaržos chirurge, nebūtų galėjusi per vieną naktį peržengti prarajos ir iš vargšės nelaimėlės tapti didžiausia didvyre (bet tada ji ir nebūtų buvusi vargšė nelaimėlė).

Kitos profesijos, jei gerai sekasi, leidžia tau prisidurti nulių prie savo uždarbio įdedant mažai pastangų arba net išvis be pastangų. Taigi būdamas tingus, laikydamas tingumą vertybe ir trokšdamas kuo daugiau laiko skirti skaitymui ir mąstymui, aš iškart (bet klaidingai) padariau išvadą. Atskyriau „idėjos žmogų", kuris pardavinėja intelektinę produkciją, – sandorius arba kūrinius, nuo „darbo žmogaus", kuris pardavinėja jums savo darbą.

Jeigu esate idėjos žmogus, jums nereikia sunkiai dirbti, tereikia intensyviai mąstyti. Jūs atliekate tą patį darbą, ar pagaminate šimtą vienetų, ar tūkstantį. Kiekybinės finansinės analizės specialistui tiek pat darbo reikia įdėti, kad būtų nupirkta šimtas akcijų, kiek ir šimtas tūkstančių ar net milijonas. Tas pats telefono skambutis, tas pats paskaičiavimas, tas pats teisinis dokumentas, tokios pat smegenų ląstelių eikvojimo sąnaudos. Tiek pat pastangų reikia, norint patikrinti, ar sandoris yra geras. Be to, galite dirbti sėdėdamas vonioje ar Romos bare. Galite pasinaudoti svertu sutaupydami darbo! Na gerai, dėl prekybos biržoje aš šiek tiek perdedu: negalite dirbti mirkdamas vonioje, bet šis darbas, atliktas gerai, suteikia jums nemažai laisvo laiko.

Ta pati ypatybė tinka ir filmų aktoriams ar įgarsintojams: vieną kartą leidi garso režisieriams ir operatoriams padaryti savo darbą, ir nėra jokio reikalo pasirodyti ir vaidinti per kiekvieną filmo demonstravimą. Panašiai rašytojas įdeda tiek pat pastangų vienam skaitytojui patraukti, kiek ir keliems šimtams milijonų. J. K. Rowling, knygų apie Harį Poterį autorė, neprivalo kaskart iš naujo parašyti kiekvieno knygos egzemplioriaus, kai kas nori ją perskaityti. Tačiau kepėjui yra kitaip: jis turi iškepti vis naują kepaliuką duonos, kad patenkintų dar vieną papildomą klientą."

 



„Niujorko miesto Johno F. Kennedy'o oro uoste galite išvysti milžiniškas lentynas, pilnas žurnalų. Dažniausiai prie jų dirba kokia nors labai mandagi šeima iš Indijos (tik tėvai, nes vaikai mokosi medicinos). Šiose lentynose jums pateikta visa, ko reikia „informuotam" žmogui, kad jis „žinotų, kas vyksta". Kartais susimąstau, kiek laiko reikėtų perskaityti visiems žurnalams, išskyrus apie žvejybą ir motociklus (bet įtraukiant ir paskalų žurnalus – iš jų galima šiek tiek pasijuokti). Pusės gyvenimo? Viso gyvenimo?

Liūdna, kad šios žinios nepadės skaitytojui numatyti, kas nutiks rytoj. Iš tiesų jos gali susilpninti jo gebėjimą prognozuoti."

 


 

„Tarkime, kas nors parašo mokslinį straipsnį ir pacituoja penkiasdešimt žmonių, nagrinėjusių straipsnio temą ir suteikusių šiam tyrimui pradinės medžiagos; paprastumo dėlei tarkime, kad visi penkiasdešimt žmonių vienodai nusipelnę. Kitas mokslininkas, nagrinėjantis tą pačią temą, atsitiktinai pacituos savo bibliografijoje tris iš tų penkiasdešimties mokslininkų. Mertonas parodė, kad daugelis akademikų pateikia nuorodas net neskaitę originalių veikalų; jie veikiau perskaitys straipsnį ir paims nuorodas sau iš jo šaltinių. Tad trečiasis mokslininkas, skaitydamas antrojo straipsnį, išsirenka tris anksčiau jau nurodytus autorius savo nuorodoms. Šie trys autoriai pelnys vis daugiau dėmesio, nes jų vardai bus glaudžiai susieti su ta tema. Skirtumas tarp trijų laimingųjų ir visų kitų mokslininkų iš pradinės grupės daugiausia yra sėkmė: jie buvo pasirinkti ne dėl to, kad yra gabesni, o dėl to, kad jų pavardės buvo ankstesnėje bibliografijoje. Dėl savo reputacijos šie sėkmingi akademikai toliau rašys straipsnius ir jų darbai bus lengvai priimami publikuoti. Akademinė sėkmė yra iš dalies (bet reikšmingos dalies) loterija.

Lengva patikrinti reputacijos efektą. Vienas būdas – rasti straipsnius, parašytus garsių mokslininkų, – kai jų tapatybės buvo per klaidą pakeistos ir šie straipsniai buvo atmesti. Jūs galėtumėte patikrinti, kiek daug tokių atmetimų paskui buvo anuliuota sužinojus tikrąją autorių tapatybę. Atkreipkite dėmesį, kad mokslininkai vertinami daugiausia pagal tai, kiek kartų jų darbas paminėtas kitų mokslininkų veikalų nuorodose, taip susiformuoja klikos žmonių, kurie cituoja vieni kitus (čia toks verslas „aš cituoju tave, tu cituoji mane").

Galiausiai nedažnai cituojami autoriai iškris iš šio žaidimo ir, tarkim, išeis dirbti vyriausybei (jei jie švelnaus charakterio) arba mafijai, arba Volstrito kompanijai (jei jų hormonų lygis aukštas). Tie, kurie gavo gerą postūmį mokslinės karjeros pradžioje, toliau gyvenime atkakliai kaups pranašumus. Turtuoliams lengva tapti dar turtingesniems, o įžymybėms – dar įžymesnėms.

Sociologijoje Mato efektas vadinamas ne tokiu literatūriniu pavadinimu – „kaupiamuoju pranašumu". Šią teoriją lengvai galima taikyti kompanijoms, verslininkams, aktoriams, rašytojams, bet kam, kas gauna naudos iš pasisekimo praeityje. Jeigu jus išspausdino The New Yorker dėl to, kad jūsų firminio blanko spalva patraukė leidėjo, svajojančio apie ramunėles, dėmesį, atpildas jus gali lydėti iki gyvenimo pabaigos. Dar reikšmingiau, jis kitus lydės iki jų gyvenimo pabaigos. Nesėkmė irgi yra kaupiamoji; tikėtina, kad nevykėliams nesiseks ir ateityje, o kur dar nusivylimo mechanizmas, kuris gali padidinti nesėkmės poveikį."

 



„Ponas Alanas Greenspanas, buvęs JAV Federalinės rezervų sistemos prezidentas, ėjo į Kongresą aiškinti, kad bankų krizės, kurią padėjo sukelti jis pats ir jo sekėjas Bernanke, neįmanoma buvo numatyti, nes „tokios krizės iki šiol nėra buvę". Nė vienam Kongreso nariui nepakako proto sušukti: „Alanai Greenspanai, jūs iki šiol per visus 80 metų niekada nebuvote miręs, nė sykelio, ar tai reiškia, kad jūs nemirtingas?" Nelaimingasis Robertas Rubinas, banksteris, kurį minėjau antroje dalyje, buvęs JAV Iždo sekretorius, pasitelkė tokį patį argumentą – nors vyrukas buvo parašęs storą knygą apie nežinomybę (kurią, ironiška, išleido tas pats „Juodosios gulbės" leidėjas ir ta pati leidybinė grupė).

Aš atradau (bet jau nenustebau), kad joks mokslininkas nepatikrino, ar galima didelius nuokrypius ekonomikoje numatyti iš praeityje pasitaikiusių didelių nuokrypių – tai yra, ar dideli nuokrypiai turėjo pirmtakų. Tai vienas iš elementarių patikrinimų, kurių stinga šioje srityje, tokių elementarių kaip patikrinimas, ar pacientas kvėpuoja, ar įsukta elektros lempelė, bet niekas net nemėgino to padaryti. Nereikia daug savikritikos, kad suprastum, jog dideli įvykiai neturėjo didelių tėvų: Didysis pasaulinis karas neturi pirmtakų, 1987 m. rinkų griūtis, kai akcijos per vieną dieną atpigo 23 proc., negalėjo būti nuspėta remiantis blogiausiu ankstesniu pavyzdžiu – 10 proc. nuostoliu per vieną dieną. Ir tai galima pasakyti beveik apie visus įvykius. Mano rezultatai buvo tokie, kad iš reguliarių įvykių galima numatyti reguliarius įvykius, bet kraštutiniai įvykiai, gal dėl to, kad jie ryškesni, kai žmonės nepasirengę, beveik niekada nenumatomi iš siauro rėmimosi praeitimi."

"Šie žmonės yra ekonomikos mokslų daktarai, kai kurie jų – profesoriai, vienas iš jų yra Federalinės rezervų sistemos prezidentas (rašymo metu). Ar mokslo laipsniai daro žmones aklus elementarioms sąvokoms?"

 



„Kartais mane pribloškia, kaip žmonėms gali būti nelaiminga diena ar kaip jie gali supykti, nes jaučiasi apgauti dėl prasto valgio, šaltos kavos, socialinio atkirčio ar šiurkštaus priėmimo. Prisiminkite 8 skyriuje mano aptartą sunkumą įžvelgti tikrąsias įvykių, kurie veikia tavo gyvenimą, tikimybes. Mes greitai pamirštame, kad vien būti gyvam yra ypatinga laimė ir sėkmė, unikalus įvykis, kažkas nepaprasta.

Įsivaizduokite dulkių taškelį greta planetos, milijardus kartų didesnės už Žemę. Jis išreiškia jūsų gimimo šansus. Liaukitės prakaitavęs dėl smulkmenų. Nebūkite kaip tas nedėkinguolis, kuris dovanų gauna pilį ir nerimauja dėl pelėsių vonios kambaryje. Liaukitės žiūrėję dovanotam arkliui į dantis – prisiminkite, kad jūs esate Juodoji gulbė. Ir dėkui, kad skaitote mano knygą."

 

(Ištraukos iš knygos)


Dalintis  
Antraštė Juodoji gulbė
Paantraštė Itin netikėtų reiškinių poveikis
Autorius Nassim Nicholas Taleb
Vertėjas Nida Norkūnienė
ISBN 978-609-437-157-8
Leidimo metai 2013
Puslapių skaičius 400
Įrišimas Kieti viršeliai
Formatas 22x15,5x3,5 cm
Svoris 575 g
Užsakymus nuo
14.99 € pristatome
NEMOKAMAI!

Turite klausimų?
(8 5) 273 3955

info@eugrimas.lt

Naujienlaiškis