Vartydami šį atvirukų albumą ir skaitydami labai
asmeniškus paprastų žmonių laiškus, pabandykime
mintimis persikelti į karo laikų Vilnių
ir įsivaizduoti juos rašiusiųjų toli nuo namų, į
svetimą kraštą nublokštų bei jų
tėvynėje laukiančių artimųjų jausmus.
Pamėginkite pagaliau kartą imtis to, apie ką jau nuo seno
vis pagalvojate. Nestumkite tolyn ir gilyn savo svajonių.
Jūs galite, turite tik panorėti. Eime, parodysiu jums, kaip tai padaryti.
Jūsų Jan’as Becker’is
Skiriu savo tėvams,
kurie kantriai augino gležną orchidėją,
vilties teikiantį mutantą ir netašytą lyderį.
Nesuprantate, apie ką kalbu?
Na, tai pradėkime...