Vartydami šį atvirukų albumą ir skaitydami labai
asmeniškus paprastų žmonių laiškus, pabandykime
mintimis persikelti į karo laikų Vilnių
ir įsivaizduoti juos rašiusiųjų toli nuo namų, į
svetimą kraštą nublokštų bei jų
tėvynėje laukiančių artimųjų jausmus.
Pamėginkite pagaliau kartą imtis to, apie ką jau nuo seno
vis pagalvojate. Nestumkite tolyn ir gilyn savo svajonių.
Jūs galite, turite tik panorėti. Eime, parodysiu jums, kaip tai padaryti.
Jūsų Jan’as Becker’is
Apie netvarką susimąstoma retai. Metas atvirai
pažvelgti į netvarką visose mūsų gyvenimo bei institucijų srityse
ir apsvarstyti, kur ji dera, o kur jos reikia vengti.
Kiekvienas mūsų be išimties kasdien matome, girdime ir skaitome
kvailystes. Ir tuo pat metu kiekvienas jas darome, galvojame
ir sakome. Visuomet rasime, ką pavadinti kvailiu, ir labai jau retai tą pasakysime
apie save... Jean’as-François Marmion’as
Skiriu savo tėvams,
kurie kantriai augino gležną orchidėją,
vilties teikiantį mutantą ir netašytą lyderį.
Nesuprantate, apie ką kalbu?
Na, tai pradėkime...
Kiekvienas iš mūsų galime vienaip ar kitaip pasitarnauti
kaip katalizatorius. Tad paklauskime savęs, ar šiandien
imsimės veiksmų, padėsiančių sukurti sąlygas, kuriomis naujovių
sistema galėtų suklestėti. Nuo to priklauso mūsų planetos
likimas.